Kaip gimė uxkursas.lt?

Prieš ketverius metus dirbant Italijoje Sintra Consulting įmonėje UX dizainere, man kilo mintis kolegoms papasakoti apie Micro UX. Tai buvo mano pirmoji mokymų patirtis. Pats ruošimasis ir pristatymas man ne tik puikiai gavosi, tačiau ir jo metu jaučiau nepaprastai didelę prasmę ir laimę. Esu itin metodologiška, tad aiškus ir nuoseklus pasakojimas man nesukėlė nepatogumų, ar jausmo, kad esu "ne savo rogėse".

Grįžusi į Lietuvą įrašiau Udemy kursus, nes norėjau įprasminti Micro Ux temą, o po poros mėnesiu gavau pasiūlymą iš Londono akademijos dėstytii sertifikuotus UX/UI kursus.

Tai man atrodė didelė beprotybė, nes pačiai reikėjo sukurti programą, kuri padengtų BCS Foundation egzaminus pagal Usability ISO standartų serijas. Standartas apibrėžtas ir sukurtas nepriklausomų sertifikuotų UX ekspertų ( tokių kaip Don Norman, Jacob Nielsen), kurie remiasi plačiausiai žinomomis ir naudojamomis produkto kūrimo praktikomis, dėsniais, statistikomis.

https://www.academyclass.com/courses/ux-design-course-london/).

Ruošimąsi pamenu per miglą, nes tai buvo du mėnesiai nepaaiškinamos antgamtiškos jėgos, aistros, noro ir... baimės mišinys. Nekvėpavau, sėdejau kaip styga, įmerkus savo visą pasaulį į ekranus nepakeliamoj baimėj (ką aš padariau, kodėl paklausiau širdies, kai protas rėkia " tai beprotybė!"). Ačiū Visatai, kad vistik paklausiau širdies:)

Pasiruošiau, išskridau. Taigi, gyvenau "ant lagaminų", kiekvieną mėnesį skraidydama į Londoną.

Dėstyti multikultūrinei auditorijai buvo ir smagu ir labai sunku, vistik, dėsčiau ne gimtąja kalba. Tačiau greitai susidūriau su fenomenu, kuris man netiko kultūriškai:

dalis auditorijos ateidavo atsiųsti įmonių tik tam, kad išlaikytų egzaminus. Dažnas prisipažindavo, kad nieko su UX savo gyvenime daryti nenori, o jų nemotyvacija

klasėje mane liūdino. Likusiems motyvuotiems studentams ieškojau papildomo laiko papasakoti apie dizaino etiką, naudotojų psichologiją, mikro UX, skaitmenines programas, copywritng, - temas, neįtrauktas į egzaminų klausimus ir netelpančias į kurso laiko rėmus. Su UX dizaino karjerą norinčiais pradėti studentais likdavome po paskaitų. Supratau, kad noriu dėstyti tik jems. Todėl pradėjau perdarinėti kurso programą.

Gerai prisimenu, kad po pirmos kurso laidos skaičiau anoniminius atsiliepimus ir negalėjau patikėti – jie itin aukšti ( žr. apačioje), o po kurso ir atvirutę su padėka radau.

Patirtis Londone validavo mano spėjimą - aš esu gera dėstytoja ir tai man tinka.

Kokie planai ateičiai?

Šiandien uxkursas.lt programos kokybinis parametras - sistemingas usability ISO

standartų derinimas kartu su praktikos ir testų gausa, įtrauktomis minėtomis papildomomis temomis. Taip pat dalinuosi ir asmenine patirtimi, kadangi interaktyvių produkktų srityje nenutrūkstamai dirbu 7 metus.

Kurso pasiruošimas niekad nesibaigia - studentams visada duodu feedback formas - klausiu, kas patiko, ko buvo per mažai, ar per daug, kaip tempas, kaip auditorija, užkandžiai??? Klausiu visko, man viskas rūpi. Bent du mėnesius skiriu turinio higienai - patobulinu pagal save ar studentus. Atmestinumas – neegzistuojantis žodis šiuose kursuose. Tai mano didžiausias profesinis " vaikas", kuris jau yra tvirtas, solidus suaugęs kūrinys.

Nuoširdžiai, kiek aš norėsiu - tiek kursai ir gyvens. Nenoriu, kad tai būtų iš pareigos - be aistros aš dėstyti negaliu. Negaliu ir kai paprašo, turiu pati jausti- jau laikas sekančiam kursui. Kada esu pailsėjusi, energinga ir pasiilgusi. Todėl nesirūpinu ateitimi - ko norėsiu, nežinau, svarbiausia kad noriu šiandien.